Juodi krankliai balta diena

negirdžiu protingų balsų
krankiančių rytais prie         
geležinkelio

kur jūsų senovinė išmintis
senos baladės apie 
praeities šlovę.

tik ant galvos taikotės dergti
nardote tarp medžių
beginklius gąsdinate
reikėjo pabandyti taip
prieš mano prosenelį
kai jis pavargęs grįžo iš Žalgirio mūšio
visas strėles susirinkęs
matomai tik plunksnos į šonus
ir išlįstų
išmintis 
per gerklę su antgaliu

tada geriau jūs
kranksėtumėte
ant Karaliaučiaus sienų lietuviškai