nukritau ant tavo tikėjimo įstatymų
nuoga krūtine ant ašmenų
dar ir tavo erškėčių vainiko jėgą jausdamas
iš visų praradimų prarajų dar skamba
praeities šešėlių lemtinga daina
jie kaip aromatiniai aliejai ir naktys
kaip vynas dar neįrūgęs
norėčiau kažką mylėti už savo galimybių ribos
noriu kai jau norėti negaliu
prasidėti ten kur jau beveik pasibaigiau
ir ten kur manęs nebus
visą laiką būti
kur kojos nenori eiti
aš gal ant kelių šliaušiu
jei rankos manęs neklausys
aš dar galbūt jas sudėjęs pasimelsiu
nežinomybei
dar noriu būti išdidžiu rudenio vėju
žiemos retu sniegu
kuris kaip abejonės baltas
tegul visas baimes baltai užpusto vasaris
prieš nusirengdamas prieš pavasarį