Apsirengęs žudyti

47 perėjo tamsų kambarį link baro, braudamasis pro minią. Jis apgailestavo vilkįs juodą švarką ir anglies pilkumo kostiumines kelnes, nes išsiskyrė labiau, negu to norėtų. Pastebėdamas, kad džinsai ir kažkas spalvingesnio su trumpomis rankovėmis būtų labiau tinkama šiai vietai, jis atsirėmė į barą ir užsisakė alaus.
Dar vienas dalykas, kurio gailėjosi, protiniam sąrašui; kvapas ir skonis priminė tas atrodytų nesibaigiančias naktis prieš dešimt metų, bandant atjungti smegenis, kai moneta, kurią atvertė, nusprendė už jį gyventi dar vieną dieną.
Jis nustūmė karčias mintis šalin ir susikaupė ties misija.
Akimis permetęs kambarį, ieškojo tinkamo asmens, kad išbandytų gebėjimus, kuriuos norėjo įgyti. Be abejo, tai buvo paprastas atsitiktinumas, kai nusprendė duoti šansą raudonplaukei kitame baro gale.
Jis bandė prisiminti, ką gidas sakė apie moterų kabinimą.
1. Užmegzkite akių ryšį su moterimi, kurią norite užkalbinti.
Turėtų būti paprasta.
Pasirodo, kad nelabai. Ji net nežvilgtelėjo į jo pusę, ir nesinorėjo elgtis kaip juokdariui, kad patrauktų dėmesį.
Jau jausdamasis šiek tiek atbaidytas, mauktelėjo didelį gurkšnį alaus. Galbūt praverstų šiek tiek atsipalaiduoti. Prisiminė, kad Diana jam duodavo šį patarimą daugeliu atvejų. Ne gerti alų, žinoma, bet atsipūsti. Jautėsi keista net bandyti.
Jis nusprendė prieiti arčiau; būtų įtikinimas pasiteisinimas, jam pagriebiant vieną ar du bakterijomis-užkrėstus riešutus iš dubens prie baro. Jam nereikėjo iš tikro ragauti jų.
Dar vienas alaus gurkšnis ir judam.
2. Nusišypsokite ir leiskite jai nusišypsoti atgal.
47 suraukė antakį. Savaime suprantama, jis praleido pusvalandį slėptuvės mažoje vonioje, praktikuodamas šypseną prieš veidrodį. Nebuvo labai įtikinama.
Pamanė, ar šypsotis iš viso yra reikalinga, Diana niekada nereikalavo iš jo vaipytis. Vėlgi, ji taip pat nematė jo kaip potencialaus partnerio. Pajutęs staigų liūdesį, pažvelgė į bokalą rankose. Žinoma, kad ji nesitikėjo, kodėl turėtų? Galbūt jam reiktų apleisti šią misiją ir grįžti į slėptuvę, patvirtinant savo vienišumą, vietoj bandymo jį įveikti.
Jokių šypsenų, tuomet. Jis vėl pabandė užmegzti akių kontaktą ir manieringai linktelėjo. Ji pakėlė antakius ir sukikeno į gėrimą, nusisukdama.
Jis užskaitė tai kaip pasisekimą.
3. Skaitykite jos kūno kalbą.
Pagaliau kažkas, kas jam sekėsi. Taikinys atrodė pasitikintis savimi, bet ne grėsmė. Greičiausiai neapsiginklavęs. Jokių priešų ar bent jau jokių potencialių priešų; ji sėdėjo nugara į minią ir neatrodė, kad baidytųsi atakų.
Diana niekada taip nesėdėtų. Ji visada laikėsi saugumo savo aplinkoje; situacinis budrumas buvo svarbus jų darbe. Galbūt todėl jis jautėsi ramus ir užtikrintas, kai jie laikydavosi kartu, žinodamas, kad ji buvo jo užnugaris, kaip jis – jos.
Pažaidė su žemės riešutu rankoje, mąstydamas apie paskutinį kartą, kai jie susitiko asmeniškai, perkrautoje traukinių stotyje prieš porą savaičių. Prisiminė jos lengvą levandų skonio kvapą ir kaip jų pečiai atsitiktinai susiliesdavo, kažkam bumbtelėjus į Dianą, kaip jam tekdavo užgniaužti norą pasisukti į ją, uždengti ir apsaugoti.
47 leido žemės riešutui nukristi ant grindų. Jai nereikėjo jo.
4. Prieikite prie jos negrasinančia maniera ir prisistatykite.
Skambėjo atliekamai. Žinojo, kaip susilieti su minia, judant link taikinio.
47 atliko kelis negrasinančius žingsnius link jos ir giliai įkvėpė.
– Sveika, esu Tobijus, – tarė. Kodėl taip staiga pajuto nerimą?
– Sveikas, Tobijau.
Ar jam derėjo paklausti jos vardo? Gidas to neminėjo. Gidas taip pat neminėjo netikro vardo, bet duoti tikro vardo nebuvo nė kalbų.
Net nežinojo, ar galima vadinti jį vardu; bet tuomet pamintijo apie tai, kaip Diana jį tardavo, ir negalėjo nepaspėlioti, ar ji manė jį esant keistu. Jeigu ir taip, gerai tai slėpė.
5. Paklauskite, ar leistų pavaišinti ją jos mėgstamu gėrimu.
– Jūsų stikliukas tuščias. Ar galėčiau?
Ji sutiko, ir jis paslinko juodą kredito kortelę barmenui, sakydamas, „dar du, ką ji geria“, tikėdamasis, kad tai bus gardžiau už prieš tai pabaigtą alų.
Žinojo, kad Dianai labiau patiko raudonasis vynas. Prote užrašė pastabą užsiregistruoti vyno degustavimo kursams, kai baigs kitą užduotį.
6. Prisėskite šalia ir pabandykite rasti bendrų interesų.
Tai gali pasirodyti sudėtinga. Negalėjo rasti šalia neužimtos baro kėdės, todėl atsirėmė į barą ir bandė atrodyti patogiai savo odoje, siurbdamas savo šiek tiek per vaisingą gėrimą.
Nebuvo nieko, kas juos sietų. Bet kada galėtų vaidinti rolę, kaip dažniausiai ir darydavo, bet gidas sakė, „likite užtikrintas, kad buvimas savimi yra pakankama“.
Tai jautėsi neįmanoma, kaip jis galėjo būti pakankamai geras, jeigu egzistavo kaip niekis. Norėjo pabandyti, visgi. Kas nors galėjo būti ten, laukdami kažko kaip jis.
Protas vėl nukeliavo prie Dianos. Ne, ji nelaukė, ypač jo. Bet jie turėjo daug bendro, dalijosi kai kuriais pomėgiais, ir pokalbis su ja jautėsi natūraliai.
Be abejo, jie dažniausiai kalbėdavo apie su darbu susijusius reikalus. Ar Diana šnekėtų su juo, jeigu jie nebūtų kolegos, jeigu jai nereikėtų, nes ji buvo jo prižiūrėtoja? Tikriausiai, ne. Žinojo, kad jis nebuvo pakankamai geras jai, tas gidas tik šaipėsi iš jo, liudydamas kitką.
Bet buvo galimybė, kad jis pakankamai geras šiai moteriai, šalia jo, todėl giliai įkvėpė.
– Ar jums patinka augalai?
Ji užlaikė žvilgsnį.
– Žinoma, kodėl gi ne. Jie nemėgsta manęs atgal, šiaip, – nusijuokė.
Ar tai skaitėsi, kaip bendras interesas? Galbūt reikia pabandyti kažką kitko. Negalėjo sugalvoti nieko, kas neskambėtų kvailai. Ką reikėjo sakyti, paklausti, ar ji nekolekcionuoja prislopintus ginklus ar nuotoliu sprogdinamus guminius ančiukus? Būtų palaikytas psichopatu, bet, visgi, tai būtų buvimas savimi. Perskaitė ICA bylą apie save. Diana, taip pat, turbūt ją perskaitė. Galbūt todėl ji elgėsi maloniai su juo. Paprasčiausias gailestis.
– Ar jums patinka keliauti rekreaciniais tikslais? – paklausė. Atrodė, kaip pakankamai nekaltas klausimas. Jis keliaudavo dėl darbo, bet tai nereiškė, kad nebuvo potraukio naujoms vietovėms.
Ji vėl sukikeno.
– Neturiu daug laiko kelionėms. Per daug darbo, žinote?
– Galiu suprasti, – atsakė. Ar tai bendras interesas?
Pabandė prisiminti kitą žingsnį gide, bet liko tik tabula rasa. Ką jam reikėjo daryti? Galbūt pabandyti atkartoti, ką vyrai darė filmuose ir knygose?
Bet kas būtų tinkama šioje situacijoje? Galėtų paprašyti jos telefono numerio. Galbūt galėtų paklausti, ar ji nenorėtų keliauti su juo namo. Ne. Pajuto keistą jausmą kylant krūtinėje. Reikėtų pirmiau ją pabučiuoti.
Keista mąstyti apie bučinį. Iš arti, ji neatrodė labai panaši į Dianą, kaip manė anksčiau. Ne tai, kad tai svarbu. Vėlgi, jautėsi kaltas, kad mąstė apie bučinį su kuo kitu, o ne Diana.
– Atleiskite, man laikas. Ačiū už gėrimą, – ji atsistojo, besirengdama eiti.
47 linktelėjo. Jausdamasis nugalėtas, bet visgi su kažkokiu palengvėjimu, prisėdo ant tuščios baro kėdės.
Galbūt vertėtų grįžti į slėptuvę, vietoj kitos praktikos aukos, bet, pažvelgęs į veidrodį už baro, pamatė ją.
Diana buvo ten. Ir ne viena.