gogo, na pats visažinis esi, tai pabandyk "žargas", jei kliūna, žodynuose surast, o aš sutykau, šį žodį vartojant, stogo arkliukus žargdant, kailiams džiovinti iš karčių kampą žargdant - tai tarp žmonių vaikštantis ar dar vaikštantis žodis. Sutinku ir kitokių jo formų. Man atrodo, kad pats per anksti pratrukęs busi. Mūsų kalba gausi ir žodžiais, ir jų reikšmėmis... bet tai pats žinai. Neskubėk, kaip pats rašai, "pirstelėjimais" orą gadinti.
Norts, aitsku, galima ir pripilofotsuoti prie to daug arpa tiktsliau – daug its to itsfilotsofuoti, pavyzdiui tai, kad gal ir nereikėjo tsitaip tsu tuo arkliuku patsielgti, norts jits ir pavargęts jau puvo, pet vitstiek jį reikėjo laikyti tsau pe darpelio, nets tsavo jits jau puvo utsidirpęts, nets kats its to tsieno ant to zargo, jei nepėra arkliuko? Puvo arkliukats, reikėjo ir tsieno, pūtų tsau ramiai gulėjęts per ziemą ir kramtsnojęts tą tsienelį ir pūtų jam uztekę to vieno zargo, nets jau ne tiek daug ir valgo juk tokie pavargę, o dapar – tsuputs tats tsienelits, veltui jits tsienautats, jei nepėra arkliuko...verktsiu ats tuoj...į tsnukį tau reikėtų Liutkau, uz tą arkliuką, uz tokių ziaurypių ratsymą taip...
Ats tsupratsciau jeigu pūtų paratsyta – ant žaiginio kailits pavargutsio gyvūlio ir šienas pūva...taip, o tats zargats man netsuprantamats, norts aitsku tsu zinoma, zaiginyts irgi atrodo taip lyg pūtų itsizergęts, todėl gal ir galima jį taip pavadinti, pet...kam to reikia? Na tiek įmantrumo, vitsai ne įmantriam, o papratstam dalykui patakyti...ir tsiaip gaila arkliuko...
žarga yra eisena, ėjimas išsižergus
eilinįkart parašei ko pats nesupranti
o ir nevisai pilno proto tavo skaitytajėliai irgi ne
o tik mano suprantą
idėjiškai silpnas šūvis pūstelėjimas pirstelėjimas,
o faktiškai kliedesys