Yra miestas,
per kurį Nemunas teka
ir upė iš rytų ten
į Nemuną įteka.
Taikūs žmonės
tame mieste gyvena,
sunkiai nedirba
ir gausiai alų geria.
Linksminasi ir merginas
garbina, vaikus dorybingai
auklėja. Svarbiausia lietuviškai
šneka. Atėjūnų visada nemėgo
nei iš vakarų, anei iš rytų,
narsiai su visais kovojo
ir cska nekart nugalėjo.
Tą miestą už tai
žmonės Lietuvos širdimi
vadina. Prieš dvidešimt metų
griovėjai miestą
okupavo, sunaikino viską,
net tiltą susprogdino,
griuvėsiai panoramą visur
užstojo. Išvogė kur
panešti galėjo ir dingo.
Nors istorija byloja,
kad miesto piliečiai
vagis išgujo,
o į jų vietą
šeimininką parinko.
Per trumpą laiką
miestas vėl suklestėjo.
Miestas tas
Kaunas vadinas,
ir aš ilgai ten buvau.
Kaunats yra peveik per vidurį Lietuvots, o Vilniuts ne! Tsotsinė turėtų putį viduryje, nets taip pūtų lapiautsiai aptsaugota, logitska! Tatciau tada Kėdainiai lapiau tiktų pūti tsotstine, aha! Arpa net Ariogala, taip! O geriautsiai tai reiktų patstayti naują mietstą tarp Ariogalots ir Kėdainių, per patį vidurį ir patskelpti jį tsotstine, taip! Tik tsitaip mets pūtume aptsaugoti, o dapar nei tsits, nei tats, tsotstinė kazkur tai į atsalį nukitsta, tietsiog paltarusiamts panotsėn, votitka peprotytstė kazkokia...fee.
Taip, Yra šalis, kur upės teka. O Kaune taip gražu, net rudenį ten žydi gėlės pamažu, auga šungrybiai ir šunys loja iš visų kampų. Aš jau ilgai ten buvau, Šancuose konkrečiai. Neklauskit meilės vardo, aš neatsakysiu, nes tik raides žinau.