Vėl smegenys

iš Nesąmonių ciklo

Jau ne pirmą kartą vis grįžtu ir grįžtu prie šitos temos SMEGENYS. Neieškojau priežasčių, kodėl tai vyksta, tik įtariu, kad prie to, be abejonės, prisideda pačios smegenys. Gal jos nori, kad aš pateikčiau savo matymą apie jų atsiradimą ir tolesnį vystymąsi. Ką aš galiu atsakyti apie atsiradimą? Labai sunki dėlionė. Ko gero, kokiam nors dievui tai atrodys visai paprastas dalykas, bet, tarkim, man tai anaiptol nelengva.
Aš nenoriu lįsti ten, kur nežinau visko, na kiek kokių elementų susijungė į smegenų visumą. Velniai nematė tų elementų, nors, Kazbeko, jie svarbūs, bet man įdomiau, o kaip išvis tie elementai iš kažkur atkeliavo.

Gerai, pradėkim nuo Žemės. Juk žinoma, kad visi elementai yra joje, jie neatskrido iš kažkokios visatos, jie yra Žemėje. Ir kažkoks Mendelejevas juos visus atkasė, ta prasme, surašė, sužymėjo ir paleido į apyvartą. Sakykim, anglis. Opa, jos pasirodo yra ne tik kasyklose, bet ir žmogaus organizme, gal net ji ir sukuria mums pastovią 36, 6 laipsnių temperatūrą. Toks tipo šildytuvas su nemokamu kuru. Neiškastiniu. Tada kaip ji, ta anglis atėjo iki mano skeleto? Ir čia aš grįžtu toli į pradžią. Tarkim, prie karvės. O kodėl ne? Juk ji duoda pieno. Ir mėsos. Visi mes tuos produktus pasiimame dar iš vaikystės, tiksliau iš kūdikystės. Bent jau pieną. Aišku, ne iškart iš karvės, pirmiausia iš mamos. O mama iš kur tai gauna? Iš karvės. Ratas užsidaro. Karvė, mama, kūdikis, kuris paskui užauga ir valgo karvės mėsą, geria karvės pieną ir gimdo savo vaikus, kurie vėlgi: geria mamos pieną, kuris prieš tai patenka į mamos organizmą iš karvės, o karvė iš kur pasiima? Va čia ir pasirodo anglis. Karvė valgo žolę, o žolė kyla iš žemės, o Žemėje yra visko, kaip sakė draugas Mendelejevas, taip pat ir anglies. Taigi, karvė minta žole, žolė prisodrinta anglies, karvė apsvaigusi nuo žolės, perduoda mums su pienu anglies, mes šildomės ir rūkome ką? Teisingai. Mums gera, šilta ir linksma. Visa tai mums suteikia žolė.
(Bet, kita vertus, o kodėl mes negalėtume apsieiti be visos tos geležies, anglies, kalcio, magnio ir kitų nedraugiškų gamtai produktų, juk galime naudoti žaliąją energetiką? Bet apie tai kitame pasvarstyme.)

Grįžkime prie smegenų. Pasiknisę jose tikrai rasime anglies. Neabejoju. Tikiu, kad ten bus ir metalų, bent jau geležies, švino nebent jei kas peršautų galvą. Fosforo turbūt, sieros. Nors ne, siera daugiausiai kaupiasi ausyse. O tai ne taip ir toli smegenų. Gerai, tuo kasinėjimus ir baikime.

Pereikime prie smegenu funkcijų. Tas funkcijas neaišku, kas sugalvojo, gal Pavlovas, kitas rusų mokslininkas. Jie apskritai daug visko sugalvoja.
Taigi, jis sugalvojo, kad tegul smegenys bus štabas. Toks generalitetas, kuris viskam vadovauja. Pasitarė kitos kūno dalys, rankos, kojos, pirštai ir skrandis, ai, sako, tegul vadovauja. Bet kūdikis tik gimęs šito nežino, jo niekas apie tai neinformavo. Ta akušerė, kuri jį priėmė ir pranešė laimingam tėčiui: berniukas, tam berniukui, deja, nepranešė, kad dabar žinai, klausyk savo centro, jokių pašalinių klausimų, aš užsiėmusi, yra centras, jis viską tau paaiškins. Bet niekas jam nieko neaiškina, todėl jis rėkia, jis išsigandęs, sako, o kur aš papuoliau, kodėl čia taip balta, kur kitos spalvos, kas čia per judančios figūros ir kodėl jos juokiasi, aš noriu verkti, nes aš čia jau nieko nebesuprantu, grąžinkite mane atgal. Ir jis paleidžia dūdas.
Bet palaipsniui, kadangi centras gavo paskyrimą ir labai juo didžiuojasi, smegenys ima veikti. Pasitelkia akis ir ausis, dar, žinoma, nosį ir tyrinėja aplinką: aha, čia kažkokia stora figūra, papai dideli, bet jie gerai sueina man į burną, skaniai kvepia, taip, toliau aš miegu, tada pabundu, kažkoks plaukuotas figūras kažką sako. Velnias žino, kokia čia kalba? Reikia mokytis. Aha, sako MA MA. Gal tai kažką reiškia. Tegul kalba, paskui gal kas paaiškės. Tada jis vėl užmiega. Ir taip tęsiasi, tęsiasi diena po dienos. Galų gale jam jau visa tai po truputį pabosta: geria pieną, oho, iš kur žinau šitą žodį? po to miega, vėl geria, vėl miega, vėl geria, cha, galiausiai jį paleidžia į darželį. Jis moka jau dvylika žodžių, jo atsargos smarkiai auga, kasdieną po pusę žodžio. Kartais ir daugiau.

Ta prasme, smegenys vystosi. Bet kas iš to? Jų nesimato. Vaikas žiūri į veidrodį ir mato ausis, rankas, krūtinę, bet smegenų, svarbiausio dalyko, centro, štabo nemato. Tai kažkoks šešėlinis ministras, pilkasis kardinolas, partijos pirmininkas nuo užpakalinės sėdynės: viską reguliuoja, o pats tūno šešėlyje.

Nežinau, kodėl tai parašiau. Turbūt man įsakė smegenys. Ką aš galiu padaryti.