kaimelis

vėl sutikau alkoholiką
stovėjo prie parduotuvės
drebančiom rankom
atėjo nuo pervažos

nemaniau kad bus čia
važiuodamas dviračiu
mačiau praviras duris
ir butelį palei slenxtį

prie pardės yra metalinis kioskas
eglės šakos trinas į jo stogą
girtuoklis pardavinėja žvėries ragus
anxčiau dirbo miške rado

vos trinkteli mašinos durelės
jis pasuka galvą iškelia ragus
ir rodo išlipusiem
gal kam reikia? - klausia iššokęs

grįžo iš Afganistano aštuom kelintais
barzdotas kaip dušmanas
buvo ruskio kariumenėj
žmogum netapo iki šiol

jau seniai siūlo nuo praeitos vasaros
niekas neperka
nereikia ar nenori prasidėt

žmonių jau pramintas briedžiu
ne visi prie jo pratę
saldainių fabriko laborantė iš miesto
užklupta raguočio net lošteli

kaltasis juokiasi
nebijok nebijok, - gergždžia
vėjo varstomų neteptų durų balsu

klibikščiuoja artyn
panagės juodos
duok dvim litų ir bus tavo
nori?

alkoholiko rankos dreba
laborantė virpa bet paklūsta
krapšto pinigus

girtuoklis įteikia jai ragus
abu stovi ji nė krust
girtuoklis bando ją apkabint
sako dabar einam išgersim

laborantė jau su savo ragais
atstato juos bando gintis
nebijok nebijok kartoja tas

abu sukas ratu
ji atkišus ragus
tas iškėlęs ranką vos paliečia jos petį

kai išeinu iš parduotuvės
prasilenkiam
girtuoklis paleidęs laborantę
patenkintas įeina į parduotuvę

durų neuždaro
laborantė nešina iškeltais ragais
eina į stotelę

kaip tik sustoja mikroautobusas
laborantė įlipa grįš miestan
autobusui nuvažiuojant
riedu dviračiu šalia

matau
ragai lyg ir ant sėdynės atkaltės
laborantė pasisuka kartu su ragais
vis dar išsigandus
nemirxėdama žiūri į mane
galva linxi

dabar tu briedė
galvoju

girtuoklis išėjęs iš pardės
jau nori užsiversti butelį
mato tą patį ką ir aš

ė ė ėėė, briede, - šaukia jis
ė, briede, palauk
ė, brie, brie... briede, išlipk!

autobusas su briede
nusuka už kampo