Widow Cliquot (refleksija po filmo)

Tai aš turėjau parašyti tau rytą
Aušros alsavimuos krintančia unksna
Dulksną rasos jausmais išsakyti
Lėtai išnykstančią kūno linkiuose

Išrišti pažadai ant lūpų sudyla
Sirpsta aktu vilgant gomurį salsva
Alkana širdis išmainyta į tylą
Išeiliuoti geismai „in memoriam“ skirsniuose

Dar priglausk prie manęs vasaros tyrą
Jai maldą kartosiu odos pergamentu
Jei lemta kol tavo pirštai ỹra
„Paimsiu“ tave atsiminimuose dylančiuos

Tai aš turėjau parašyti tau rytą
Rūku nusėst tavo gaktos tarpueiliuos
Bet atėjo ruduo. Liko rasa neišsakyta
Pasiklydusi mano lūpų puslapiuos...

(2024. 09. 19)