Ji-išgirdo-jį

Žmogus klausėsi tylos
Kol tyla išgirdo jį
Tu esi viskas ko man reikia
Pagalvojo jie

Abu nusišypsojo pilnačiai
Tokiai pilnai
Koks pilnas būna kūnas
Kai lauki

Kai palietei mane mintimis
Tapau viskuo ko gali norėti iš manęs visata
Juk akys pasako ko trūksta
Tik trupučio

Kiti rašo haiku eiles knygas
O aš tik nusirašau nuo griaustinio
Jo melancholiją
Tavo pirštų pulsą manuosiuose

Sako gražiai rašau kartais
Bet juk taip pat gražiai rašo
Vienadienis drugelis
Gėlė pievoje rūgiai upė

Tu esi taškas dėmė akimirkos
O aš puodelio ąselė
Poetiška kai nežinai kas ją laikė
Prie lūpų

Aš bėgu
Mes stovime vietoje

Tu lauki
Mes tame pačiame susikirtimo taške