Istorijos labirintais bevaikštant

Mano gyvenimo upė tikslingai teka ta pačia kryptimi (ir tegu sau teka), o man smalsu paėjėti prieš srovę, todėl susiruošiau pakeliauti istorijos labirintais. Neries krantine ryžtingai žingsniuoju link Gedimino kalno. Neris teka į priešingą pusę. Ruošiuosi aplankyti Pilininko namą, statytą XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje. Nežinau, kaip jis tada atrodė, bet dabar išvystu gražų baltą namą raudonų čerpių stogu, baltais laiptais ir kaminais. Viduje įdomios ekspozicijos trijuose aukštuose. Apžiūriu senovinius radinius. Visur aprašai, viskuo pasidomiu. Krito į akis nematytos formos fotoaparatas ir keletas 1900 m. darytų nuotraukų. Tuometinėje Lukiškių aikštėje nufotografuotas arklių turgus, dar pora gatvės vaizdų. Prieinu švieslentę. Joje gali sukurti savo raštą, kurį švieslentė užfiksuoja į bendrą juostą. Palikau savo kūrinėlį istorijai.
    Lankantis muziejuose, įvairiose parodose, galima pažiūrėti ten rodomus dokumentinius filmus. Tai įdomu. Kai buvau Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, mielai pažiūrėjau filmą, kaip vyksta gobelenų audimas. Nacionalinėje dailės galerijoje rodė italų žurnalisto įspūdžius apie Vilnių prieš pat Antrąjį pasaulinį karą. Poetiškas tekstas, apibūdinantis gan pilkus, liūdnus vaizdus.
    Dabar vaikštau po Vilniaus pilininkų būstinę, tuo pačiu apžiūrinėdama paliktas autentiškas plytinių sienų dalis. Rodos, užuodžiu to amžiaus kvapą ir pajuntu šio namo dvasią.
    „Vilniaus pilių valda pradėjo formuotis XIII amžiuje kartu su Lietuvos valstybe, todėl XV a. viduryje atsirado pilininko pareigybė. Vilniaus pilininką skyrė LDK valdovas. Pilininkas prižiūrėjo statybas, pilis ir Valdovų rūmus. Jis nuomojo malūną ir žemes, rinko mokesčius, sprendė pilių valdoje gyvenančių žmonių ginčus. “
    Antrame aukšte susidomiu spalvotomis fotonuotraukomis, kurios keičia savo vaizdus, jas apžiūrint iš kairės ir dešinės pusių. Jose pavaizduotas senovės žmonių gyvenimas ir veikla.
    Trečiame aukšte žymių žmonių portretai ir nuotraukos, ir dar viena įdomybė – stendas, kviečiantis sukurti savo saulę: pasirenki, kokį nori pagal reikšmę žalia, geltona, raudona ar kita spalva šviečiantį  vamzdelį ir įdedi į stendo, simbolizuojančio saulę, angeles. Kokių spalvų susirenka daugiausiai, tokia, lankytojų nuomone, svarbiausia dabarties esmė.
    Išėjusią iš namo, kieme mane linksmai pasveikina ryški saulė, laimingai sugrįžusią į XXI-o amžiaus pirmąją pusę, pasisėmusią naujų įspūdžių apie istorinę Lietuvą ir joje prasmingai gyvenusius bei veikusius žymius žmones. Dar laiptukais nusileidžiu ir apžiūriu kelis gotikinius rūsius, keletą senovinių radinių, vėl pajuntu viduramžių duslų alsavimą ir sunkiai suvokiamą paslaptingą jausmą.
    Ach, Nerie, upe sraunioji, tu vis kažkur skubi, plukdai savuosius vandenis į ateinančius amžius, tolyn ir tolyn, kol po daugybės metų mes tapsime tolima istorija ateinančioms kartoms.
    Grįžtu upės tėkmės vedina ta pačia kryptimi pasroviui į savo gyvenimo taką.