Šaknys

pavasari
visi medžiai gražus
net ir pasenę
papuvę viduje
apžėlę kerpėmis
vis vien apsilapoja
žydi
gal paskutiniais žiedais

kaip ir man
galvoje
per chemijos kursą
skamba muzika
kai pasikelsiu
gal susvyruosiu
o šleikštulys
vėliau

tik
artimos ir tolimos
linksmos mintys
restorane
saldžios ispaniškos dainos
ir rublis atsainiai numestas
į kabaljero sombrerą

štai jau meta
pavargus obelis žemyn
savo paskutinius obuolius
ir nurodo  kelią
mirs stovėdama

o tu atsigulsi ten
kur jos šaknis
ją kėlė į viršų