laikausi už
kuprinės dirželių
ir, kaip visi -
išeinu į lauką
laikausi taip stipriai
lyg ant nugaros
būtų sulankstytas
visas parašiutas
nors ten net vaistų
nuo skausmo nėra
mes visi šoksime iš lėktuvo
ir visi turime vykti
į pakilimo aikštelę
kažkas vis pasakoja
kad pažįsta pilotą - -
koks skirtumas
ne jo yra dangus
ir ne jo yra
paukščių balsas
tik geležiniai sparnai
mūsų visų
laikausi už kuprinės dirželių
ir galvoju mintimis, kurios
ir danguj ir žemėj visos vienodos
telpa į tą pačią kuprinę
o kai reikia galvoti
nėra iš ko rinktis
galvoju, kad reikėtų nuvykti
į stebėjimo aikštelę ir pažiūrėti
kaip visiems vienodai
viskas pasibaigs
kol galvoju
grįžtu namo ir
prasideda pavasaris
balkone blaškosi širšė
net kai išleidžiu
niekaip negali suprasti
kokia yra stiklo esmė