Iš toli mojuojantys
Stiebais ir iškirptos
Iš popieriaus žuvėdros.
Nuobodu iki ilgesio
Ir koktu iki svaigulio.
Bangomušio pliūpsniai, matyt
iš sumontuoto garso takelio,
Vos praleidžia melodiją,
Kurios čia neturi ir
Net negali būti.
Žvelgiu po kojom -
viduramžiško siaurumo
gatvelėje, tokio pat senumo pavėsyje
žmogysta sėdi ant žemės
ir klausosi Janis:
“Oh, little girl, little girl blue”.
Tuba Mirum: nuo kaltinimo, kad negerbiu skaitytojų ir lietuvių kalbos neišvertusi trijų žodžių, dabar slepiatės po skambiom bendrom frazėm. Kaip nuspėjama! Ir, matyt, Jūsų nuomone, labai patriotiška.
Na ir išverstaskūris... Dabar jau pasvarstymai, matote, o ką tik buvo nukirsta: "yra tokia taisyklė!", ir visos kitos nuomonės KLAIDINGOS.
Eilėraštyje nėra svarbu žodžių prasmė, tik skambesys ir tik tiems, kas susipažinęs su Joplin kūryba arba turi bent kiek vaizduotės. O kitiems gal reikėtų išnašas pateikti sekančiai: *o litl giol, litl giol bliu? Gal šita mistinė savigarba reikalautų ir natas sudėlioti, kad melodija aiškiau nuskambėtų?
Jau kai įsikanda kokį archajinį išsigalvojimą, nors kuolą tašyk tiems seneliams...
Gerbiamoji Autore, man gaila, kad pasvarstymus apie kūrinį, jo sklaidą ir pristatymo visuomenei būdus (įskaitant išnašas, vertimus ir pan.) Jūs priėmėte taip asmeniškai.
Patinka Jums, ar ne, bet Jūs paskelbėte šį kūrinį viešai, t.y. pateikėte jį visuomenės teismui. Todėl, manyčiau, neverta įsižeisti, jeigu kai kurioms personoms dėl šito kilo įvairių klausimų, pasvarstymų ar abejonių.
Beje, kalbėdamas apie savigarbą, aš mintyje turėjau nacionalinę savigarbą. Ir lieku prie savo nuomonės - Lietuvoje jos katastrofiškai trūksta.
Išnašas, jeigu tokios reikalingos, daro redaktorius, ne autorius. Autorius kalba ir paskaoja ta kalba, kuria mąsto ir kuria. Pagarbos klausimas čia juokingas.
Tuba Mirum: aš atsiprašau už įkyrumą, bet Jūs mane apkaltinot nepagarba skaitytojui ir lietuvių kalbai dėl to, kad citata iš dainos neišversta išnašoje.
Man pastebėjus, kad nėra jokios taisyklės, nustatančios tokią tvarką, Jūs apkaltinote mane dar ir savigarbos nebuvimu ir tokią savo nuomonę iškėlėte į taisyklės lygį.
Nepažįstu Jūsų asmeniškai ir nemanau, kad man tai būtų įdomu, bet kaip tik Jūs, pretenduojantis į savo nuomonės svarumą, turite vengti asmeninio pobūdžio kaltinimų ir vertinimų, ko prašau ir reikalauju iš Jūsų ateityje. Reikalauti atsiprašymo, matyt, net ir neverta.
Ačiū Autorei už komentarą. Ir vis dėlto turiu nesutikti. Yra tokia taisyklė. Ji vadinasi paprastai - Savigarba.
O visa kita, tai tik atsikalbinėjimai... Ir tie argumentai apie nemokančius ar mokančius angliškai (lenkiškai, prancūziškai, rusiškai, arabiškai...) yra iš tos pačios skrynelės.
Beje, aš netapatinu Damasto asmeninės nuomonės su pagarba ar nepagarba lietuvių kalbai. Mano nuomone, gerbiamo Kolegos Damasto nuomonė yra klaidinga. Ir tik tiek.
Įkišiu čia ir aš savo trigrašį su visa pagarba ir dėkingumu visiems čia apsilankiusiems.
Nėra jokios taisyklės, reikalaujančios versti bet kokį nelietuvšką tekstą.
Maža to, šiame eilėraštyje norėta pabrėžti emociją atradus kažką tokio nebanalaus bendrame atvirukinių vaizdų fone, netikėto, kontrastuojančio ir tuo unikalaus būtent šitoje vietoje. Kalba eina apie vakarietiškos, juolab amerikietiškos kultūros apraišką (sąlyginai) tolimame krašte.
Eilėraščio pavadinimas sufleruoja, kad tai yra vakariečio emocija.
Tiems, kas visai nemoka anglų kalbos, ta frazė bus tiesiog frazė kažkokia svetima kalba ir tai visai atitiks norimą perduoti kontrasto emociją, tad viso eilėraščio poskonis beveik sutaps su įspūdžiu to, kuris žino, kas buvo Janis Joplin ir net su įspūdžiu to, kuriam jos dainos nieko nereiškia.
Trijų žodžių vertimas po "žvaigdute" jokios informacijos, padedančios pagauti tai, ką norėjo pasakyti autorius, Vardeniui Pavardeniui nesuteiktų ir būtų tikrai perteklinis.
Pabaigai: nemanau, kad asmeninės nuomonės sutapatinimas su pagarba lietuvių kalbai yra korektiškas.
Tai, kas yra "sparnuoti dainų tekstai" p. Damastui, nebūtinai yra "sparnuoti dainų tekstai" kokiam nors Vardeniui Pavardeniui. O kokiam nors Tuba Mirum tai galbūt išvis net ne dainos ir net ne tekstai :)
Pagarba lietuvių kalbai nėra "perteklinis uolumas".
Eilės prasideda ten, kur ir baigiasi - išties neieškokime priekabių, bet tik jas surast.
Išnašos sparnuotiems dainų tekstamas būtų perteklinis uolumas, mano supratimu.