Ši pasaka galėtų nuskambėti taip

tą naktį į duris pabeldė
pasiklydusi mergaitė
basa sužvarbusi
ji prašėsi nakvynės
pasirodo buvo tai princesė
aiškiai matėsi
nereikėjo įrodinėti
trikampio ploto kad gautum
užuovėją karališkoje ložėje
tikra ji buvo
mis ant podiumo
baltutėm rankomis auksinėm garbanom
mandagiai pritupinėjo
atsiprašinėdama
darė knipsiukus gracingai
bet baikščios
lyg kalnų stirnaitės akys sakė
nepasitikiu jumis
ir ji neklydo išbandymo žirnis buvo mestas
kančios apreiškimui
tą naktį blaškėsi ir aimanavo
jos kūnas kovėsi dvidešimt aukščių
čiužinių viršūnėje
kokia jūs nekantri
mieloji išlepusi
skundžiatės šių namų svetingumu
kur jūsų  nutylėjimai subtilūs
„viskas man gerai“ arba „laiminga aš“
manieros jūsų ne karališkos
jus apsimetėlė
jus pasiusta
nedraugiškos valstybės
užimti mūsų sostą
geopolitika tokia tad
mūsų neapgausit savo žavesiu naiviu

ir baigias ne karališkom vestuvėmis
istorija ši gan liūdna
kvailas yra pasaulis kuriame gi
išminties nėra
nė žirnio