Visi

visi
apžavėti
naktimis slepiasi rūke
kad persirengtų
švariais rūbais
ir laikinai nematytų
tikrojo aš

viduje
ugnikalnio magma
karšti akmenys
beldžia
į ramiai pašiurpusią odą
sunku nulaikyti
kantrybės stiklą
rankose

visuose kampuose
tiksi laikrodžiai
proto kalinys
siunčia
SOS signalus
stuksendamas į sieną
kai kraujuotų
žaros spindulių
nesugaudo