Oksitocinas

Vaikas taip ir neišvydo savo tėvo
Neišvydo nieko
Negimė Vaikas
Apsireiškė dvyliktą nėštumo savaitę
Su atsakymu kodėl  taip patinka jūrų arkliukai
Praeitą kartą ji pamiršo žodžius,
Vebleno mykė kaip pertvinkusi karvė
Paėmė raugą dėjo į tešlą ir libdė
Sau vaiką
Pagramdėlį
Dabar buvo kitaip
Ji šypsojo švelniai pirštu braukė per jūrų arkliuko kakliuką
Ją apėmė meilė
Keista
galvojo ji
ar galima šitaip džiaugtis
ir mylėti
lėtai vestantį jūrų arkliuką
Saujoje miegantį
Taip taip miegantį

Atleiskite jai
Ji niekas kitas labiau nei motina
Bevaikė motina
Jūrų arkliukų ganytoja
Motė sūrių vandenų
Osana Osana
Šnabzda ji
Švelniai supuodama