Dainos miš-kuos

Mano galūnės
Kaip žvaigždės
Kol neskauda
Neprisimenu
Jog jos yra
Kai pradeda
Stigti šviesos
Dienoje
Prisimenu naktį

Tavo žodžiai
Kaip lizdas paukščius
Būna sušildo
Kai jie namuos
O kai išvykę
Mano mintys kaip
Tūnanti valtis rūkuos
Liūliuoja ir migdo
Ant jūrės

Mes kaip dainos miškuos
Girgždėjimas medžių kamienuos
Kai tu mažas ant rankų
Žiūri į bedugnę dangaus
Mes prie žydinčių liepų
Dalinamės žiemą
Prisiminimais praėjusių vasarų
Mes artumas gamtos
Kai išnykstame tampam viskuo

Jūs dalinatės trupančiais
Kalno šešėliais
Tas kalnas tai aš kai sėdžiu
Paskendęs apmąstymuos
Ir nė žodis nė gestas
Negali išduot
Aš esu ar nesu šiuos namuos
Esam paukščiai palėpėje
Mūsų sapnų