Toks saulėtas kelias.
Geltonas, ir veda
tarytum į niekur.
Į mėlyną begalybę?
Ir klevas-kaimynas laiškus geltonus tau beria.
Tyliai, be vėjo, kad pirštais
paliestum…
Pamiršus gyvybės duotybę.
Bet tu paskaityk, paskaityk -
ilgesiu jie parašyti.
Pumpurą jauną juose pamatyk -
tiltą į nebūtį mano.
Ten liūdesys žuvėdromis klykia.
***
Klevas geltonas kadaise gyveno.