Nyks-tukiniai

Ji miegojo kaip miega tik debesys
Susilieję su rūku
Jos plaukai mano barzdoje
Neprisimenamas laikas
Guliu liečiu
Ji švelni tarsi popierius
Baltas lapas teplioti istorijas
Mano pirštai
Per jos samanas
Per banguotas sapnų plynes
Per netalpius tarpeklius
Per nykštukinius iglu
Ji kvėpuoja mažyčio pasaulio migla
Kurios beveik niekada negali palikti
Aš esu tik intarpas
Tik kalnai už kurių
Užkliūna jos rankos
Mūsų istorijos sekamos kasnakt
Kaip koks nesibaigiantis
Niekur nestojantis traukinys
Judantis mūsų pasąmonės vingiais
Vien ji jos joje
Jai dėl jų visose jose
Paskęsta mūsų laikas
Užverdami akis
Kaip girgždančias sunkias duris
Atsiveriame
Jų slaptiems užkalbėjimams
Kurie susipynę it žvaigždynai
It sujaukti patalai
Kai pabundame
Kalbasi apie tai
Ko neprisiminsime