Mano dzienos

Mano dzienos daugiau nesugrįš,
Tos, kur buvo ir tolin nuslinko,
Cik užversiu dvivėras duris
Ir pasliksiu  vidudzienio linkyje.

Neskaičiuosiu gegulės ku kū,
Nei alyvų žiedeliais nebūrsiu,
Cik ilgėsiuosi  mūsų vaikų
Ir ugnelį dar židzinio kūrsiu.

Vakarėjanc lietus bels langan,
Kelias suksis prog šilų, prog gojų,
Ir skambės girų varpas din dan,
Sapnuose vėl suciksim rytojų.

Vėl širdzin insigaus ilgesys,
Smylgos kelsis, šnekėsis su vėju,
Kas ugnelį širdzies užgesys,
Kas žinos, kad kas dzienų laisvėju.