Būna

Trupinu prisiminimus kaip duoną trupina senės prie laiptinių balandžiams Gyvenimas joms po b i š k į jau trumpina.
Atėjau pažiūrėti kaip laikas šokdina vienatvę.
Kol tyla apkabina akis
Ir naktis tamsi kaip kapo duobė sminga tiesiai į paširdžius.
Ryto saulė vėl braižo asfaltą.
Suolas tuščias - nei balandžių, nei senių nėra
Tik laikas sustojęs pavėsy rūko paskutinės dienos likučius.