be konteksto

šių parametrų žodžiai luoši ir nepasiekia tikslo,
būna  tyliai susmilksta, palikę nuodų slogų tvaiką, 
būna taip – detonuoja sprogmuo,
užtaisytas laiko tiksėjime,
lovoj miegančio
dar nepradėto mūs vaiko

mūsų mintys išėjo vergauti į svetimą kraštą,
jei negali save, tai ką myli suvarpo raidžių sudūrimais,
ligi šiol nemirtingą gyvybė skausmingai išbandoma,
kai vis ieškau savęs
bekontekstėmis žodžių kiaurymėmis

teatleidžia garsai už beprasmišką jų ištarimą
už byrėjimą plunksnų, sparnų neištiesus skridimui,
gal išgysim, tikiu, iškalbingą atradę tylėjimą,
kai tie žodžiai luoši bus nuo mūsų kalbų užkimę

kaip ir tu – negaliu padaryti stebuklo
tik gyvent paprastai kad įvyktų kažkas
netikėtai nepaprasto