Veidrodžių šalis

Liepos šeštą šachmatų lauke tarp viksvų
Valdovė man sakė:

tu moki svaidytis žodžiais beprasmiais

Klausydama mano žodžių
Bevardė nusiskandint pažadėjo,
bet Ofelija tai jau padarė

Rašau V didžiąja raide,
žliūgėm pažliugusiom,
nirčiais gūsiais tyrlaukiuos

Žiūrėjau ir svarsčiau kuo dar pažongliruoti,
kai ant spalių apsąlusių
lėkė nukirsdintos galvos

Natiurmortais molio pakrantėse
iš mano dienoraščių,
stručių kaukolėm,
megztais malūnais
peizažais prie marių

Pro mane slenka

Senovinio styginių
instrumentų orkestro smagračiai,
barščiai Sosnovskio šaltibarščių lėkštėse,
smilgos durpynų,
tritonai akivarų akyse.

Žongliruoju šventinėm vairalazdėm,
valiutiniais kermošinių saldainių kursais,
citatom iš bakalaurų epo,
rudens nuošliaužom,
spalio prielipom, parabolėm,

Sutartinėm kolūkio fermų griuvėsiuos,
talkomis žemės ūkiui,
į mėšlą įbestom šakėm,

lopšinėmis cirke, žaliais obeliskais,
visokiais In memoriam, groteskais
tankom ir haiku, jų grotažymėm, motyvais.

Fakyras paskutinį muilo burbulą pučia,
konsulas rūtų ir mėtų darže
su raguotos karvės kauline galva
vietoje savosios stovi

- Tu moki mėtytis žodžiais beprasmiais, -
sakė man pėstininkai

Nenoriu kad tuo patikėtumėt

viršum šulinio angos trūnėsių
po nukeltu dangčiu
Homero šikšnosparniai spiečias.