Lietus

sakai lyja?
lyja sakau
tu pieši rankos mostu didelį ratą
tu jame aš už jo
lyja sakai
bet lašai nenuplauna ribos
o ir miestas lyg mylintis tarnas
pamažėle užmerkia akis
krinta tyliai ant jo
melancholija persmelktas rūkas
ir tirštėja aplinkui erdvė
nuo alsuojančio vasaros karščio
nuo perkūnijos kvapo ir skonio
o paskui viskas tolsta ir tolsta
kol išnyksta bespalviam sapne
tiktai vėjas lyg amžinas draugas
apkabina priglaudžia ir kužda
tau kartoju
burtažodžius tuos
kai vakarėja
tyliai tyliai
tu nieko nesakai
nes lyja