Sonetas

Išeikim į lietų, kai žiedlapiais sninga,
Kai blyksi iš tolo kaštonų žvakutės,
Aš būsiu laiminga, aš būsiu laiminga,
Mane pasitinka viščiukai prakutę.

Ir nieko nestinga, nei saulės, nei vėjo,
Kaštonų ugny mus laukimas palyti,
Gal sodo šviesa dar užgest nenorėjo
Ir mums dovanojo po viltį mažytę.

Išeikim į lietų, kol dienos viltingos,
Kol prausiasi žvirbliai baloj palei taką,
Ir nieko nestinga ir nieko nestinga,
Viščiukai laimingi man pasakas seka.

Pabūkim akimirką, vakaras teka,
Nutildo tik vėjas lietuvišką šneką.