Pašok su manimi

Rasoja veidrodžiai, nešoku aš viena,
Kažkur į gilumą panyra pirštai,
Praėjo, rodos, tik viena diena,
Vienatvėj gulbinas svajingai miršta.

Nešoki tu, jau vakaras vėlus,
Tamsa apgaubia apklotu gėlėtu,
Išplauksi ryt į vandenis gėlus,
Man pasiliks tik aidas žingsnių lėtas.

Ir rytas tas, panirsiu į žodžius,
Kuriuos tari pavasarį ankstyvą,
Šakelė vyšnios nulaužta nudžius,
Tik džiugina sode nubalus slyva.

Pabūkim dar, pabūkim savimi,
Kol karštis vasaros užslinks iš lėto,
Tu duoną tarsi dovaną imi,
Lietus nulis iš debesies korėto.
......
Rasoja veidrodžiai, pašok su manimi,
Kol vakaras nugins dienas saulėtas.