išprotėjimas

jei tu esi šventoji
stigmos aš

nepabusim iš pasibaigusio sapno
čia pilnatys
sukapotos į delčias
iš jų dailidės valtis stato

upių krantai
tiltais suraišioti
mes subridę
jau per giliai

ižas minčių nesiliauja
aižėja
sudriskę tramdymo marškiniai

potvynį bandai rankomis semti
tolstant krantams
virstu žuvimi

nuplautas nuo tavęs
į senvagę
delnuose lieku
žvynuotais randais

taip tylu
taip tylu
po mėnulio valtimis