Laukiant tėčio
Jau dieną sutemos teplioja,
Šešėliai draikos pusnimis,
Nors saulė žaromis žvairuoja –
Mėnulis seka pėdomis,
Tankme beržyno prisidengęs,
Žandais nuo šalčio susuktais,
Net tvoros ąžuolų vaitoja,
Baidydamos šunis trenksmais...
Kieman išlėksiu pažvalgyti –
Kažko negrįžta medkirčiai...
Arkliukas rogėse kinkytas –
Pakinktai skambantys linksmai...
Sako, giružė daug takelių –
Kelių daug turi supintų... –
Gal jie neranda to kelmelio,
Kur zuikiai duoną raikė ant pietų...
Gardumo jos – neapsakysi... –
Kažko širdelėj neramu...
Kad laumės neužburtų kelio
Ir nepavirstų jis ratu...
Apseičiau aš ir be lauktuvių... –
Be kailinukų jau šiurpu... –
Palangėn šaltis atsirėmęs,
Paišo užuolaidas gėlių.
Jau spruksiu, spruksiu – gryčioj pečius...
Vis vien... juk – vyrai... persigaus... –
Sienelė laukia šlapių rūbų;
Mama su puodu išvirtų sriubos.