* * *

Šešėliai – tai vidurnakčių dailidės.
Jų gyliuos šnara atspalvių paletės
tylos, kurioj ištirpę kūnai lietės.
Pamiršę šurmulį žvaigždynai lydės

ir mainės potyrių medžiagiškumas –
man šilko rūkas, medvilnė miglos tau.
Siūles prisiminimų pirštais glostau,
iškirpęs iš pasąmonės laiškų mus,

išdegintus menkiausioj atplaišėlėj
žaizdojančios jaunystės odos.
Retai pražystame viens kito soduos –
pilkšvi sapnuos beišnykstą šešėliai.