skausmo pranašai

išsaugok ilgesį lig paskutinio lašo,
širdy išsaugok, kai lietus nulis, 
kol vėjas drungnas atsako neprašo
ir glėbesčiuoja pasakų pilis.

nakty ištirpo rudeninės žvaigždės
ir nušarmojo debesų kalva,
tarsi mažyčiai parašiutai skleidės
ten astrai dyvina rudens spalva.

nakty sužibo  melsvas spalio rytas
ir vėl virpėjo vėjyje klevai,
o saulės diskas ilgesingai ritos,
kai tu namolio šįryt keliavai.

pakibo rūkas virš pilkų arimų,
kaštonais krito ilgesio lašai,
tik vėjo siautulys ilgai nerimo,
ir skriejo žemėn skausmo pranašai.