Įvykis į ivykį

Traškia plutele šviežią bandutę
Tepėm saldžiausiomis vasaros uogomis,
Pienu užgėrem, kandom ir juokėmės.
Bėgom į upę kojomis nuogomis.
Takas žvyruotas, pakraščiuose nuaugę
Viksvos, dilgynės, gysločiai ir usnys.
Takas netrumpas, per lauką didelį,
Nukultą, suartą. O rankose šusnys
Žurnalų „Legendos“, „Stilius“ ir „Žmonės“,
Dar ir knyga, jei būtų nuobodu,
Dar limonadas, sausainiai, skardinė
Energetinio gėrimo, viena, man atrodo..
Nubėgom, pasitiesėm pledą ir gulėm
Į šaltą vandenį, bėgantį, judantį.
Kūnus nugėlė, reikėjo gal pratintis,
Girdim aplinkui mišką jau kuždantis..
Siūbuoja viršūnės beržų, liepų, uosių
Danguj juodi debesai susigrūdę,
Grūmoja artyn  griaustinis, perkūnas,
Žaibuoja stipryn, jėgoj jau nubudę..
Bijom audros, bėgam namolio
Per lauką didelį, taką apžėlusį,
Lietaus lašai jau prausia kūnus
Ir taško žoles, žiedus iskėlusias..
Uzdusę parbėgom į kaimo trobesį,
Lietus smarkauja, šniokščia už lango,
Karštį išblaškė, taipogi ir liūdesį.
Juokdamies šokame perkūnijos tango-
Trypčiojam, sukamės, rengiamės rūbus,
Sušlapusius, limpančius prie nuogų kūnų.
Staiga mūsų rankos kits kitą suranda,
Lūpos prilimpa prie kito lūpų.