pju 104

mėnulis yra tekstas
kaip užkeltas akmuo
kuris pats ir jo datos pakinta

ypatingai jei du
virš traktorių kuliamųjų kviečių

tada jo šviesa yra pergamentai
kūrybingumui skatinti

kotryna

dabar keturios  priešrytinė delčia
kam nors malda o kam nors ne
tylos zonoje ramybė

ant žaliuzių ji skaidri
liejasi taip
jog telefonspynė slaptažodį pamiršo

visa kuo netiki gali įsitikinti pažvelgęs į viršų
aš klaidžioju savais reikalais
mus skiria dvidešimts du

dvidešimt kilometrų
nuo Žaraičių iki Gruzdų
dvi pjūklo rankenos
naktis ir mėnuliai abu