papėdėje

rododendrų lapai
eižėja karštyje,
rankom, pečiais vanduo į delnus
sodininko, kuriančio floros simfoniją
tarp iśdegusių vejų ir levandiško mažo kalnų miestelio baseino

jis pripučia debesis audrai
ant Aargau kantono bokštų
virš nukryžiuotojo
smeigia tarsi zefyrus,
raukančius nosis
prieš prasižiojusį geležinkelį,
į kurį subėga kalno atšlaičių nain
ir velniški mitai

apie skirtingo tikèjimo pamatus
kylančius dvidešimt šešių kantonų sienomis,
dūžtančius po paklydėlio kojomis
šnabždesiu
ne
nu
eik

aš tavo

*
kyla iš akmens, milijonmetį laukusio,
raibuliuoja bažnyčių varpų muzika
pro lekiančius langus
trijų upių - Aare, Reuss, Limmat
santakos dūžiais

aćiū, thanks
fontanais
krištolinė dulksna į venas
alkūnės linkiuos
užšaldo kalbų skirtumus,
vardus sunkiai tariamus
mėto šiukšiadėžėn,
išrūšiuoja, surašo,
kad perdirbtų fabriko bosas
į avį
vilnai, mekenimui ir atminimui
Danke
Dankä
Merci
Grazie
Grazia fitsch

*
neutraliteto pavėsy šiandien
nutirpusiais pirštais skaičiuojami frankai, sveriami žodžiai,  
šveicariški laikrodžiai raus
ta dangus virš Liucernos tilto,
laikančio sausą dangų

rAus - śaukia valantys sodą paukščiams,
neterškit ant mūsų vaikų,
jie po mokyklos sunkiai darbavosi:
keitė drugių sparnus,
ant jų rašė inicialus,
skraidino avis,
kad grįžusias purtytų
lietui
iš aukso monetų

*
Schwyz kantono ežeras
ruplěta dangaus plaštaka
su pilkom karvėm, spalvingais varpeliais, kryžiais po kaklu
iškelia debesį
karpo perimetro žalumą
iš akių
saulei,
vienodai kepinančiai mūsų lūpas,
skirtingai tariamus garsus,
subildant ledynmečio monstrams
į Alpių  trikampius
baltuojanćiais edelveisais,
kurių visą žvaigždyną išmainiau
į grafito lazdelę ir
trispalvę medicininę kaukę

*
traukinukų siūlai Alpių papėdėje
niekuo nebesiskiria nuo karoliukų ant rankos,
o mažiausia ežero antis krykia garsiau už bažnyčios agonišką šelpk mus
visus nusidėjėlius, bandančius skirstyt
į nacijas, ak
kodėl priklausau pasauliui -
jis per platus dulkei po kojom,
jis per mažas žėrėti
krislui aky