rytas
atsega peilius
nuo mėnulio šypsnio
žongliruoja pašėlusiais mostais
stumteli
plieno lūženom
į saulėtekį
užsimerkim
*
debesys ryklio nasrais
iškanda tekančią saulę
pagaunu ją spurdančią
liežuvio galu
o tu vienu ypu
nuryji
*
ketvirta ryto
įjungia svirplį
krūpčiojantį ties miego arterija
nebeskaičiuoju pulso
į langą pašėlusiai beldžia
rododendro žiedas
*
mėnuo
medinis
šiąnakt
išsilukšteno į pakūras
liko skruzdžių takai
ant kaklo
siekiamo tavo rankų
kirvir bam
*
nerandu batų
kur save pasidėjau
kumščiuojasi
kikendami pastogėj
susiviję batraiščiai
metei nežinia per kurį
petį
*
pasisėju
neužmirštuolėmis
čia maža erdvės
atgniaužk saują
delne įsirėžus
linija –
mėlynos mintys
cingt
*
žvaigždė nuo šaknies nutrūko
vartau ugniažolės stiebą
deginantį tavo
tylėjimą
*
plaka pažeme kregždės
vėjų kokteilį
atidarysiu langą
kad nedozuotų
*
dalgiui čaižant valandas
nesikelsiu
kol baltai sušvinta
plieninis
pakaks