Kol pats nepamatysi...

□■□

          Buvo tylu ir tamsu
          Buvo tamsu ir tylu
          Ir buvo ramu ir tylu ir tamsu ir
          Nieko nebuvo

            Ir vis dėl to
            jis atėjo

            milžiniško didumo spalvotas ir neregėtas      nežinomas man žvėris

            Ir nuplėšdamas ranką
            ir nuraudamas koją
            ir apnuogindamas stuburą ir
            kaukolę triaukšdamas
            Ir
          primynęs gauruota koja
            širdį

        jis taršė ir valgė
          valgė ir taršė
          ir suvalgė mano
        Kūną.

          Ir Ugnies dvasios
          Visatos kalvėje
          kalė mane iš naujo

            Kalė ir grūdino
            grūdino ir kalė
            ir mokino mane
          formų ir ženklų ir garsų 
            beformės begarsės bekvapės
          Kalbos.

          O paskui aš buvau Aukščiausiame Danguje

          ir viską mačiau ir visko mačiau
          ir stebuklų regėjau
          ir papasakoti galiu

          bet tu nesuprasi
          nieko
          kol pats nepamatysi.
- - - - - -
Pradžioje tik tamsu ir tylu,
Pradžioje tik ramu ir tamsu
ir nebuvo net Nieko.

Amin.