Dzūkijos kaimi

Per dzienų lijo, kap balo sodai,
Dar pinavijų žiedai nesrodo,
Dar dzienos skalsios, neunaravos,
Nuog to lietucio žamė garavo.

Nebuvo saulės, cik smarkus vėjas,
Lapus nudraskė tas niekadėjas,
Karvukės mūkė ir tas buliukas,
Pievoj ridenos kap kamuolukas.

Paraj susiedas in šiltų trobų,
Norėt pagraicie an pacos skobų,
Bet gaspadinė zacyrkų virė,
O šabalbonai aslon pabirį.

Puolė surinkcie juos in bliūdukų,
Palovin vijo rainų katukų.
Išai an kiemo, Sargiukas lojo,
Ty gaspadorus godas godojo.

Kaštonų žvakės in dangų žūro,
Toli toliausiai bažnyčios mūrai.
Pareik, Alponsai,  zacirkos srėbcie,
Gi raikia žmogui ir atcikvėpcie.