pokalbiai

kalėdos

beprotnamio langus kažkas
papuošė gražiomis popierinėmis
snaigėmis


nemiga¹

tai, kada rytas tampa rytojumi
ir jį keiti tik jei iš tikro nori


neramuolė

debesis kai tekėjo prieš akis, o atrodė, kad teka gyvenimas -
ji suprato - nėra ką suprasti


jiu

nešiojam šalikus kaip kilpas mes būtent
todėl, kad žinome kaip viskas baigsis


nemiga²

kai ieškai to ką jau seniai radai
tyliai į praeitį per sau patogų petį
dairaisi ar kažko nepamiršai