Tylėjimo svoris

kai sniego valanda išsiskaido
į begalę minučių
visose stotyse
sustoja laikrodžiai
vėluoja traukiniai
ir oras prisipildo
keistos spalvos
jos nenusakysi
nenupieši
tik gali pajausti
tarsi buvusios akimirkos
netikėtą tęsinį
kuri kvepia čiobreliais
truputį mėtom
kai už lango girgždėdami
lekia grįžulo ratai
valanda išsisklaido
lyg sniegas
o mielasis
kaip sunku
su tavim
be tavęs
su audra
tylėti