apie šypsenas

1

toj šypsenoj medinės bažnyčios
ir krucifiksas
dėbčiojantis į skulptoriaus kaltą

skaptuojamą medį
apaugusį žmonių tikėjimais
su geležine kilpa
rišt prie kamieno žirgą
jau aukštai virš galvos

medžio rievėmis bėgantis laikas
kariuomenės
kaskart persirenginėjančios
atsitrenkiant kaltui į medį

vandens lašai
ant sukepusių lūpų
naščių nuo svirtinio šulinio 
atspindintys veidų begalybę
žvaigždes gerklėje

kantrybės ir tvarkos
laikinumas
daugiakalbėj
maldoj

2

ta šypsena
parklupdo kariuomenę
sugeria vandens lašus

tiesiai iš ten
kur vanduo tik formulė 
kur dar
negyva
planeta

3

nuo rasojančios veršelio kaktos
keturiasdešimt žodžių
perskiria vandenis
o kelio gale
sutinka strėlę

bet lieka balta
kad prasidėtų balta
sekma diena
dyvinai sėkmei

aukso akimirkų dulkėse
ant pirštų pagalvėlių
ei/me/n

4

šypsena lyg užuolaida
už kurios kariuomenė

nuožmi ir galinga
klūpi lyg nutapyta
sudėjusi ginklus
prieš vos gimusį veršelį

didelį ir naivų
planetos kūdikį

jis laižo rasą nuo savo kojų
iš jo pėdos
iš žemės gelmių
bambagyslė

riša kelius iki akligatvio
kuriame žvilgsnis
į ginančius sienas
į pabūklus ir votų formas
iš sprogusio apkaso

kūnais-paukščiais
kūnais-debesimis

stingstančiais
šypsenoje

5

tu šypsaisi
keturiasdešimt su puse minutės
ta pati šypsena
net kai nusisuki

kai pažiūri į akis
per pusę minutės
visi saulės gaisai
susilieja danguj

perlydančios veidus frazės
žodžiai kurių nesigirdi nes
šypsena
įkalinusi šilkinį balsą
įkalinusi visa kas laisva

pusę minutės
nepriklauso
niekam

6

keturiasdešimt dienų po gimimo
šventyklos dušas
žolė/ veršelis/ vanduo/ motina

per galvą medine beisbolo lazda
išraižyta šypsena

kad per keturiasdešimt mėnesių
suklijuotum į albumą gyvenimo įvykius
ir juos nuplėštum
kaip pigiausią filatelijos kolekciją

keturiasdešimt metų ženklų ieškojimui
keturiasdešimt posmų maldų
tų ženklų slėpimui
u                              s
  ž                          o
      š   y  p  s  e  n
 

7

neįtikėtinai skaičiuoji
kalba tavo šypsena
neįtikėtina
kaip dumplėmis bičių vaikymui
nupučiamas laikas

dienos dekados metai
dauginami iš keturių
dalinasi šaknimis

lyg virvėmis persijuosęs pranciškonas
stabteli laikas prie stalo
ir spaudžia sūrmaišį
į keturiasdešimt burnų

belaukdamas
vienintelės šypsenos