Prašviesėjimas

Pagaliau išsivaliau iš panagių
      viso gyvenimo skaudulius,
išvėdinau, levandų aromatu iškvėpinau
        sielos užkaborius
ir, nusimetusi prieblandos apsiaustą,
          išskridau į saulės sutiktuves.

Godžiai geriu pievų vėsą,
          maudausi rytmečio žaros užutekiuose,
rasakilos perlais puošiu
            riešus, plaukus, krūtinę...

Ant pirmųjų saulės spindulių
        suveriu savo svajones,
planuotus ir neplanuotus darbus.
          Vėl šypsosi diena,
meilės užuovėjoje noksta rojaus obuoliukai,
          kad tik priešiški vėjai neatneštų audros debesų
                  ir neprapliuptų širdgėla juoda.

Ir tu, prašau, neatnešk man savo lietaus,
            neatnešk man
                  negandų savo.