pju 89

tvarka ir tyla


tai  nutiko tada
kai šimtas pirmas eilėraštis
virto pienių pūkais
o kiškis raudonomis akimis
perbėgo morkų lauką

ne - iš tikrųjų jis skuodė
kiaulpienių laukais
kol nevirto skutais
sudraskytas vanago

panašūs niekai ateina į galvą
prieš imantis romano
tokių dalykų niekada
nepasakytum garsiai

vėsūs drėgni rūkuoti vakarai
mažai skiriasi nuo tokių pat dienų
būtų galima pradėti net detektyvą

pramuši niūrumą randi apstulbimą
išsklaidai rūkus randi bylą
atverti bylą ir rašai
taip kaip nebuvo bet kaip yra

jie manė nieks niekada nesužinos
jie tiki tuo
jie garbina strutį įkišusį
galvą į smėlį ir daugiau nemato

varge varge
tu atradimo džiaugsmas
tereikia apsidairyt

nusikaltėlių nėra
bet yra nusikaltimas

kada nors nutinka
net žmogžudystė
kas nors išdygsta
kas nors atrandama

smėlyje
komposto duobėje
po lapais ir šakomis

kiekvienas žodis svarbesnis
už prieš tai nepasakytą

Kotryna išjungė šaldytuvą
jis suurzgė taip
lyg prieš nutildamas

lėtais septinmmyliais
artinosi žiema

yra sakoma
kvailystė perkama ir parduodama
tuštybė neišsiamiama

pasakyk jog yra kitaip
ir tu būsi apkaltintas sąmokslu
per patį šeštadieninės mugės įkarštį

tai jau tapo įprasta
kaip vaikščioti į pirtį
mirkti ežere ar apsipilti vandeniu
iš paties šalčiausio šulinio
visi aplink kažką rezga

reikia sukrėtimų
kad perprastum ką

ką jūs rezgate
netikėliai?

kvailybė perduodama
iš lūpų į lūpas
it stebuklinga estafetės lazda
ir kaip slyvos kauliukas

vabalas Arčibaldas vis dažniau
nukrisdavo į tarplangį
bei sapnuodavo sapnus
kylančius tarp praeities
ir ateities

seniai seniai
lyg tai būtų nutikę vakar
(bet manytina kad to dar nebuvo
arba tai nutinka dabar)

iki sutinkant Kotryną
viena stačiamalkė krosnis
taip pasakė

kur susipina visa kas nesipina
ir niekada nesipins
nėra ribų
yra tik sienos

už jų pasaulio triukšmas
apgaulė ir išnaros
jokio supratimo
iš kur ta derva palei šakas
kurios spragsi

vasarą žiogai rudenį lapai
žiemą sniegas pavasarį tirpsmas
ir atsigavimas

taip paprasta kaip apkurst
ir nebegirdėt
visos lakštingalos
susijungia į chorą
tačiau jos niekuo dėtos

visos lėkštosios banalybės
seniai pasakytos
dar prieš pasigirstant pušų
ošimui

jas tariantys
sėdi susirinkimo vidury
ir turi tiek daug apie ką pakalbėt
kad niekada nenutils