noriu tave įsidėt į kišenę, nes
į širdį bandąs įsidėti, vaikšto kažkodėl tuščias,
mano kišenėje tu pripildysi mane iki briaunelės
ir dar su kaupu
aš laimėsiu tau miestą, net šalį, gal net pasaulį
ir vadins mane sėkmingu verslininku,
neužkasiu nei vienos minos,
kol neišsprogdinsiu savo tuštybės krešulių,
tu sutilpsi kišenėje, nes esi jūra, virstanti lašu,
tau tai yra vieni juokai
patikėk, aš tai padarysiu,
kai vieną kart kosmoso kišenėje
mes susitiksime