Rašyk
Eilės (75827)
Fantastika (2218)
Esė (1521)
Proza (10680)
Vaikams (2570)
Slam (50)
English (1166)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





neberijus neberijus

Viešpaties įrankis

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


pats įvykdžiau nuosprendį
savo jausmų kalėjime
kasdien išrasdamas
vis naujus kankinimus
be gailesčio keikdamas
visus kurie trukdė
dar sunkesnes grandines užsidėti
dar daugiau nuodų
į taurę įsipilti
ir vis vergauti
su meile
žiūrint į savąjį stabą
visom spalvom žaižaruojantį

Rytas dar nebuvo išaušęs. Jis nebuvo toks, kaip vakar, vienas iš tų varginančių, kankinančiai ilgų, kai guli prislėgtas blogos nuojautos, nerimo, nenumaldomo troškulio kamuojamas, pastėrusiu žvilgsniu stebi lėtai slenkančią laikrodžio rodyklę.
Atrodė ką tik parsivilkau namo, dar net nenusirengiau. Ką tik kritau paslikas ant sofos. Nei keturios valandos nepraėjo…

Skambutis čirškė labai nemaloniai, lyg elektros srove kažkas būtų leidęs, per mano kūną ir smegenis. Lyg gaisrininėje, kai  pagiringi gaisrininkai, šoka iš savo guolių, lyg apdujusi avinų kaimenė per tvorą, tamsoje apgraibomis ėjau atidaryti durų. Nemaloniai erzino mintis: “Juk aš namie”. Kad tik nepradėtų savo koncerto žmona. Visą laimė buvo šešta valanda ryto, manoji “antroji pusė” dar nebuvo grįžusi. Koks nuostabus – tas mūsų šeimynininis gyvenimas!

Kai atidariau duris, pamačiau sulinkusią, dar daugiau už mane pavargusią ir apglamžytą draugo Valduko figūrą. Su juo ką tik išsiskyrėme, gal prieš nepilnas keturias valandas.
–  Greitai tu “ pachmėlą” suveikei, – dar pabandžiau juokauti.
–  Albinai, Eimantas  “Gulbinas” mirė! … Užmušė! … Mašina partrenkė, suvažinėjo!..

–  Kaip  užmušė?.. Kaip suvažinėjo?.. – kartojau priblokštas.
–    Važiuojantį su dviračiu, partrenkė autobusas, kuri vairavo girtas vairuotojas.

Mano karščiuojančioje sąmonėje, akimirksniu nušvito vakarykštės dienos įvykiai…
–  Koks vyras buvo, – toliau tęsė Valdukas, vos neverkdamas.

Nevertinau, aš to “plunksnuočio”. Amžinai ištroškęs, amžinai pagiringas, vos ne benamis valkata, visų niekinamas ir stumdomas. Nevertinau, nes buvau nedaug toliau nuo jo kritęs “vaisius”. Ypač kai pinigų neturėdavau, kai “dušia švaka” būdavo…

Klausiau jau pomirtinių pagyrų, važiuodamas mašina, kurią vairavo negeriantis Valduko brolis Juozas, stebėjausi. Nepažinau, pasirodo žmogaus. Nepaprastai draugiškas buvo. Gyveno – vien dėl “chebros”. Kiek kartų, aš jį mirtinai įžeidžiau?.. Muštynėse jis būdavo labai pavojingas, bet prievartą naudodavo tik gindamas draugus.

Vakarykštis rytas ne ką buvo geresnis už šį. Išėjau “į žygį”, be kapeikos kišenėje. Sutikau Valduką ir Eimantą einančius į darbą.
–  Padėkite atsipagirioti vyrai, – prašiau visas drebėdamas. Kaip nenoriai jie sutiko, buvo visiškai blaivūs ir statė žmogui namą.
Mums, visuomet svarbu tik pradžia, kada galas bus niekas nežino… Visa bėda pinigų ir alkoholio fontanų nebuvo. Netgi jeigu jų būtų užtekę, alkoholikai niekuomet nesugeba nusipirkti tiek, kiek užtenka. Nes niekuomet neaišku, kiek reiks, koks bus tavo sekantis žingsnis.

Eimantas turėjo “lengvą koją”. Ji visuomet buvo galima pasiųsti, parnešti daugiau. Taip ir važinėjo jis į kitą miestelio galą vis “ išmušinėdamas” iš skolingo šeimininko pinigus. Žinojome, tas šeimininkas yra “neapšalęs” pinigais. Mes, nežinojome, kokiais argumentais mūsų draugas jį įtikindavo, bet  Eimantas vis atveždavo mums reikiamą butelį.

Neprisimenu, kada jis išvyko į savo paskutinįjį reisą. Keitėsi stalai, vietos, draugai. Tiesą sakant, mes net pamiršome, kad jo nėra. Kam prisiminti, jeigu yra ką gerti?..  Kur jis prapuls? Jis niekada neprapuldavo, niekada neapgaudavo.

Važiavome į laidotuves, kasėme duobę, nešėme karstą, vainikus…Šermenyse, išgėręs, galutinai susigraudinau. Ašarodama, mums dėkojo Eimanto mama.

–  Aš ir nežinojau, kad mano Eimis turi tokius gerus draugus… Ačiū, jums už pagalbą. Kokie jūs geri vaikai!.. Kiek daug mums padėjote, kiek daug padarėte dėl velionio.
Nežinau, pats nepajaučiau, kaip apsiašarojau?..

–    Neverk,  vaikelį!.. –  ramino, guodė senoji. Dievas žino ką daro. Patikėk, ne mažiau man jo gaila. Motina aš. Tokia, vaikeli, Viešpaties valia.

Dar sunkiau pasidarė nuo tų žodžių. Žinotum, tu moterie, kas buvo Viešpaties valios įrankiu?.. nepajėgiau nei tada, nei vėliau papasakoti tiesos. Jaučiuosi kaltas ir dabar. Jei ne mano tos prakeiktos pagirios!.. Gal ir nebūtų tų laidotuvių?..
Vėliau supratau, tai buvo dar vienas iš tų lemtingųjų atsitiktinumų, Viešpaties įspėjimų  liautis.

Nebūtų palengvėję Eimanto motinai, jeigu būčiau papasakojęs visą teisybę, laidotuvių dieną. Nepalengvėtų jai ir dabar. Gerai žinau Dievas leis man atpirkti savo kaltę, leis padaryti tokius darbus apie kuriuos gerdamas negalėjau net pasvajoti. Jis žino, ko man reikia ir kaip mane teisti.
2021-09-18 18:38
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-28 08:38
twentyoNe
gerai rašot :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-19 14:10
Atėja
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-19 12:53
karantinas
Taip ir matau geltonai dažytą gryčią viename miestely, pro tą gryčią su besipagiriojančiais pijokais retkarčiais pravažiuoja koks turistinis autobusas, tarmiestinis arba
busas su mokiniais lankytinų vietų link. O alkoholikam nė
motais kas kur važiuoja.
Vienas šnypščia, kitas šluostosi snarglį, trečias rūko.
Ketvirtas laukia kol paliks biką. Penktas kalbina barmenę.
Šeštas šleivoja durų link. Ieško išėjimo bet neranda.
Septintas nusiurbinėja putą nuo stiklo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-19 12:41
Daktaras Corona
Nelabai suprantu. Eimis nusakytas kaip pastumdėlis,
kaip niekinamas padaras, bet toliau jis jau aprašomas
kaip skolų išmušinėtojas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-19 12:33
lulu________________________________
Neverk,  vaikelį! - Linksniai labai įdomūs, kaip lotynų kalboj, su šešiom linksniuotėmis, kurių niekas nemoka,
bet visi apsimeta, kad nieko nėra už jas lengviau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-19 09:26
Passchendaele
“Neverk,  vaikelį!” - “vaikeli” su “i” trumpąja.
Žinai, neberijau, man patinka Tavo tekstai. BET. Juose trūksta esminio elemento: humoro. Visiems (tiems tekstams) galėčiau kaip Džokeris pasakyti: “Kodėl taip rimtai?”
Atsižvelgiant į tai, ne 5, bet 4 su pliusu.
Linkiu nenustot rašiusiam, galbūt išmėginti save humoreskos ar komedijos žanruose, kad vėliau tą patirtį perteiktum ir rimtesniems kūriniams...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-19 08:33
neberijus
Kelias kitoks - finalas vienodas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-18 18:53
kažkokis
Ech, draugeli. Mano visai kitoks pijoko kelias.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-09-18 18:53
gogo
remiu prozą
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą