Nebeturiu laiko dar kartą sudužti
Vėl rinkti save iš pasaulių krantų
Kad galėčiau kaip tie akmenys inkstuos sugrūsti
Laukti vėl kol galėsiu išbyrėti skausmu.
Nebeturiu laiko dar kartą suklupti
Paklydusias kojas surankiot kaip kekšes po nakties
Turiu tik suspėti praeiti, nueiti, eiti...
Įsikibus į siūlą, ardydama randą širdies.
(2021. 08. 20)