karantinaskai prie stiklinio rutulio
susirinko neišvengiami skalikai
vienas pakėlė koją
o kitas apžiojo
skaičiau savo kūrybą
žavėjausi
saulės man neužstoja niekas
skaitant saulės vėjai atslūgsta
skaitant karštis pasisuka
į kitą nematomą pusę
kartais stiklo rutulys
vaizdus ima dvigubinti
užrašai ant namų
liejasi susidvejina
užrašą gatvė
pridengia užrašas ulica
visai kaip Piktagalyje
kur Alisa tampa Ulisu
ir ėda savo pleiskanas
nuo stalo šiurendama
plaukus be šukų
kai aš rašau
viskas aplinkui įkaista
gaisrininkų brigada
purškia vandenis
ant sienų
jei archimedas netuščiažpdžiautų
aš savo burnos
taip pat veltui neaušinčiau
kai prie stiklinio rutulio
susirinko neišvengiami skalikai
vienas pakėlė koją
o kitas apžiojo
aš baigiau rašyti
nusiėmęs naktinę kepuraitę
kasiausi galvą
rinkau pleiskanas
žavėjausi
