mano veidas aliuminė lėkštė
pakėlęs galvą spokso
į ekraną
stebeiliju televizorių
dr. literatūros kritikė mėlynu apdaru
papai didesni už protą
ir turėjimą ką pasakyt
mano akys šokinėja aukštyn žemyn
jump jump pyst pyst
viršutinė dalis patraukli
lūpos per ryškios
kojos per storos
nors ir ne graikiška statula
bet lyg ir nieko
svarbiausia dailūs nagai
bespalviai
bandau jai įteigt
štai ką
- atsistok kale
atsistojus pasisukiok
jei neturi ką pridurt
prie eilėraščius skaitančio
impotento mekenimo
bet ji lieka sėdėt
pasisukusi šonu
nieko nereikia įtikinėt
jog tai geriausia povyza
esamomis sąlygomis
galėtų vaidint
elitiniuose pornofilmuose
kokius sukuria
tik gyvenimas ir mano vaizduotė
garbės žodis
ji labai panaši į
Tinto Brasso aktorę
kuriai važiuojant dviračiu
matosi
jį minančios kulkšnys
ir šis tas daugiau
mano fantazija
ne menkesnė nei Tinto
sentrobėje
nekamšau senų trobų
vatinukais
iš autikų stoties
nuvežčiau ją
prie kurios nors
iš apleistųjų sodybų
vaikyčiausi po sodą
su kokiu itin
įspūdingu įrankiu
pavyzdžiui
gerokai parūdijusiomis
šakėmis
su vos besilaikančia rankena
įvyčiau į peraugusią kriaušę
klapčiuko arba kunigo balsu
pasirinktinai
paprašyčiau giedot kantičkas
o tada jau žiūrėtume
būtų matyt
kiek liko jėgų pasikarsčius
ši vasara nepaprasta
šiluma kursto mane
ne tik išsirengti
aš tikrai ką nors sugalvosiu
mano veidas aliuminė lėkštė
ne ji daugiau nebesakys
klausydama to
mekenančio ožio balso
kad jis panašus į Donelaičio
pirmas žingsnis
reikėtų įlįst į fb
ir pabandyt suviliot
- ką veiki
kaip karantinas
ir panašiai
aš dar parodysiu jai Pričkų