Pasipūtęs kormoranas
Tupi liepto pakrašty.
Žvilgsnis įsmeigtas į tolį -
Stebi narą vandeny.
Naras – cirko akrobatas –
Vikriai nardo – pavydu.
Lyg tai būtų pranašesnis
Už kitus paukščius, žiauru!
Štai žuvėdra garsiai klykia,
Staigiai neria vandenin,
Ir snape daili žuvytė.
Kormoraną pyktis im.
Vaikšto antinas pakrantėj,
Apsirėdęs prabangiai.
Jo galva smaragdais spindi,
Snapas šviečia geltonai.
Kormorano žvilgsnis piktas,
Rodos, tuoj užpuls visus.
Nesinori jam sušlapti –
Teks ilgai džiovint sparnus.
Čia žvirbliukas atstriksėjo,
Kormoranui cinkt snapu:
- Ko čia pasipūtęs sėdi?
Nerki vandenin ir tu.