Kai liepsnoja pažadai

lietus vaško nenuplauna
tik užgsina ugnį
ir bites prie žemės glaudžia
kad pailsėtų
po dienos klajonių
juk vakaras naktis
tai meilės mirksnis
lauktas
netikėtas
kai žvakės šviesoje
aistringam šokyje ugnies
susipina tyla rauda ir juokas
paskui ir vėl išnyksta
tarsi bangos
grįžtančios namo
į gelmę
ir vaškas tirpsta
su šviesa sulietas
tokia nakties elegija tyra
po vieną pažadą
imu iš seno gelsvo voko
ir leidžiu šokti
su liepsna