Rašyk
Eilės (75002)
Fantastika (2211)
Esė (1514)
Proza (10623)
Vaikams (2522)
Slam (50)
English (1155)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Praėjus geram pusdieniui po to, kai
po bemiegės nakties, atsikėlęs anksti
ryte, Makarijus pamatė sniegą, jis vėl
buvo virtuvėje ir žvelgė pro tą patį
virtuvės langą, savo viduje sukdamas
ratu bei kartodamas giesmių ir
psalmių nuotrupas. Jų trupinius.
Nuošliaužas.
Jis tai voliojosi jose, tai leisdavosi
nešamas. Buvusio gyvenimo likučius.
Priminimus. Visa griaunančias
lavinas.
Bet ar pakilumą, prisikėlimą,
regeneraciją ir tam tikrą renesansą
skatinantys, statydinantys ir
atstatydinantys žodžiai gali būti
griovėjai, visa griaunančios
priežastys ir pasekmės? Ne. Ir
Makarijus tai gerai suprato.

Priežastys lindėjo kažkur
kitur, tarpgrindžio ir tarpsienio
apvadiniuose plyšiuose. Bute
grindjuosčių nebuvo. Tiksliau, tai
jos buvo, bet ne savo vietoje, vienu
galu remdamosis į grindis, kitu
atremtos į sieną, jos pusiau stovėjo,
pusiau gulėjo prieškambaryje.
Retai pajudinamos, su tamsių pūkų
ir dulkių sankaupomis grioveliuose,
jau daugiau kaip dešimt metų.
\'esi mano skydas mano tvirtovė\',
\'jei tu už mane, tai kas galėtų būti
prieš? \', \'Viešpats Dievas mano
apsauga ir neįveikiamo miesto sienos
nuo priešų\'. Tokie ir panašūs niekai
vartaliojosi Makarijaus sieloje,
ją virpino ir ieškojo atgarsių.
Tačiu vargu ar juos atrasdavo.
Vos pasiekę liežuvio galą,
jie spūdindavo, o kartais, kaip
nuvyti šunes grežiodamiesi
bėgdavo atgal. Į gelmes. Į ten,
kur kito žmogaus, apskritai kito,
žmogaus ar būtybės pažinimas
nesiekia.
Makarijus jau pusė minutės žiūrėjo
į sniegą. Laikas lėtas, sniegas, kuris,
vienam dovana, kitam virusas,
koronė, nelygu kieno akimis žvelgsi,
meniškojo pasaulio, iki tam tikros
ribos mėgstančio netikėtumus,
ar kokio miško žvėries, kurio
nesuprasi, kurio nepaklausi, mes
seniai nuo šitokios aplinkos
atsiskyrėme, nors ir būdami šalia,
sunkiai besuvokiamu būdu ją
praradome, nebesame visavertiška
jos dalis, jos ir to pirmykščiojo
sukurtojo pasaulio. Gamtapievių
ir gamtavandenių dalimi, mums net ir
labai pasistengus, vėl norint, lyg
niekur nieko į šias aplinkas įsiterpti,
ko gero, kad jau nebepavyktų tapti.

Štai taip Makarijui bežvilgčiojant ir
begalvojant virtuvėje pasirodė
Darijus. Dviejų kambarių buto, kuriuo
buvo mažai tesirūpinama kaimynas.
Kartais Makarijus ir Darijus
sveikindavosi, kartais apsieidavo be
to, neesmė kaip nutiko šį kartą.
Dažniausiai jie prasilenkdavo,
Makarijus savuosiuose būviuose,
savoje būtyje, Darijus savojoj nebūty,
jeigu taip galima sakyti apie gyvą
žmogų, sutvėrimą ar net daiktą.
Prasilenkdavo, apsilenkdavo arba
praslinkdavo, kone nepastebėdami
viens antro.
Šį kartą kažkas, lyg ir buvo ne taip
nei visad, galbūt šį būties
kitoniškumą įtakojo sniegas.
Jo ir jo palietos baltumos negalėjai
nepastebėti. Ji kaip spermos, bet
veikiau kaip pieno, pagalvojo
Makarijus ir tarė Darijui:
- Keista ar ne, va, jau Gegužis, bet tai
ne gegužis, iš tikrųjų, o chaosas.
- Bardakas, - pasakė Darijus. Pizda
pasauliui ir mums.
-Viskam. Bet mums gal ne?
-Kaip tai ne, tu negirdėjai kas dėjos?

Makarijus puikiai suprato Darijų.
Prieš gerą pusvalandį, pasigirdus
durų skambučiui, jie abu, kiekvienas
savo kambaryje, apmirė. Sustingo.
Makarijus iš kylančio siaubo, kurį dar
pastiprino jo nuolatinės nemigos,
Darijus, kad nesukeltų triukšmo.
Neišsiduotų. Abudu stengėsi
įsiklausyti į šnaresius už durų, į
tariamus žodžius,  brazdesį, keliamą,
kaip Makarijus ir Darijus netrukus
suprato, kažkokių įrankių.
Iš pradžių jie pamanė, kad paštininkė
ar koks kitas pasiuntinukas atnešė
skolos raštus.
Jie klausėsi, kaip du vyrai, vienas
kalbėjo garsiai, kito beveik
nesigirdėjo išvis, persimetė keliais
žodžiais ir pasigirdo pjovimo garsai.
Atrodė, kad pjauna vamzdžius.
Nuo šios akimirkos Makarijus
pajuto tokią įtampą, kad net ėmė
drebėti.
Visai dar neseniai, vos kam nors
paskambinus į duris, už jų
pasigirsdavo:
- Dujos. Mes iš Dujų. Dujų tarnyba.
Kažkas tokio arba: panašaus:
- Tikrinam vandens skaitliukus.
Norime patikrinti šaltą vandenį.
Atidarykit, reikia pažiūrėti į karšto
vandens skaitiklį.
Tačiau, kad ir kiek reikalų būtų turėję
įvairūs tikrintojai, Darijus su
Makarijum, du buto, už kurį tik
retkarčiais buvo mokami
mokesčiai,  patikėtiniai visiems
įmanomiems reikalams ir įgaliotieji
ambasadoriai, atstovavo tik save
bei gynė tik savo padėtį.
O ji buvo ne kažin kokia. Prasiskolinę.
Bankrotai. Makarijus gyvenantis
nežinia iš kokių pajamų, kurių,
kad ir kiek susigeneruotų, vis tiek
nelabai pakako ir menkiausiems
poreikiams patenkiti. Darijus,
vienu metu dirbęs autokaro
vairuotoju, dabar tik retkarčiais
besidarbuojąs privačiose statybose.
Nepanašūs vienas į kitą nei gyvenimo
būdu, nei požiūriais jie abu buvo
apsisprendę panašiai.

- Netarnauti vergvaldžiams.
Neprisidėti prie pasaulinio,
išnaudotojiško, pagrinde žydų, o taip
pat ir kitų kitataučių sąmokslo,
pagal kurį, piramidės viršūnėje
įsitaisę kraujasiurbiai pučiasi
mėgaudamiesi kitų krauju ir prakaitu.

Taigi tikrintojų jie neįsileisdavo.
Interneto ir televizijos laidai karojo
nukirpti. Makarijus,
išsigandęs, jog atjungiamos dujos,
nors ir niekada nebuvo matęs
dujų vamzdyno laiptinėje, būdamas
savoje durų pusėje matė, kaip
kitoje, pjaunamas vamzdis, lyg
koks trombas įdedamas kaištis
ir po tam viskas užvirinama.
Tai buvo matymas, kurį jis vaizdavosi,
nes, kad tuo įsitikintų, jis nedrįso
pažiūrėti net ir pro durų akutę.
Ji turėjo ploną stikliuką laukujoje
pusėje, vidinis buvo iškabintas,
o jo vietoje įstatytas mažas
akmenukas. Tokiu būdu, atrodo, kad
nei žiūrintis iš laiptų pusės, nei
žiūrintis priešinga kryptimi,
negalėjo ko nors aiškaus įmatyti.
Pro akmens įstatyto į durų veizolą
kraštus skverbėsi siauras šviesos
pluoštas, atrodantis lyg aura.

Tiem dviem pasišalinus iš laiptinės,
norėdamas įsitikinti ar dujos tikrai
atjungtos, Makarijus atsuko dujinę
ir įžiebęs liepsną uždėjo keptuvę.
- Jei dega, vadinasi, kažkiek dujų
yra likę vamzdyje, - pamanė jis.
Tačiau liepsnai nė kiek nemenkstant,
Makarijus pagalvojo, kad kol kas
viskas yra gerai.
\'mano stiprintojas\', \'tas, kuris sukuria
žodžiu ir per žodį\', taip toliau ir
kuo toliau, tuo labiau tolygus panašių
aleliujų srautas liejosi aplink
Makarijaus gavą, tarsi dar viena
aureolė, jei pirmąja laikyti tą, kuri
dienos metu šviečia aplink durų
veizolą.
Įėjus Darijui, Makarijus kepė lietinius.
- Duok biškį, - paprašė Darijus.
Kramtydamas ne ką tik, bet dar
nakties metu iškeptą, užsilikusį,
beveik fanieros kietumo blyną,
turbūt miltai iš Lidlo buvo prasti,
Darijus išties buvo sužavėtas tuo
ką mato:
- Bliat, bliat... Eina nachui... Tu
pažiūrėk kiek sniego...
- Taigi pats matau. Keista kažkaip.
Va eina vyriokas, matai, tas su
raudonu striuki, man daug kartų
matytas anas. Aina, a atroda, kad
ritas. Įdomiai kažkaip.
- Aha, interesnai. Matas, kad ne
makaronas.
- Ne kas..?
- Ne makaronas. Ne kirminas koks,
suprask galų gali tujen...
- Tai jo, tikrai ne kyyyyrminas, - atitarė
Makarijus.
- Kamalys, - toliau vardino epetetus
Darijus. Abu nusijuokė.
- Klausyk, Makarai, a tau patinka
berniokai ar mergiotes? - pasiteiravo
Darijus.
- Aišku, kad mergas. Kų gi aš
veikčiau su bernu?
- Neeežinau, - tęsdamas žodį
begalybės link pasakė Makarijus.
- Un\', žėk, kaimyne vara. Niekaip
nesupruntu, kartais kaip pupa
uoga atroda. A kartais kaip boba.
- Aik tu, kartais ana išvis kaip senis.
Rusaitė kaimynė nuėjo į miesto pusę.
Lietuviškai, atrodo, ji mokėjo, bet
visad ko paklausta, pati klausiamai
pažiūrėdavo į savo vyro
pusę ir vien dėl to susidarydavo,
tiksliai neaišku, visgi turbūt,
klaidingas įspūdis, jog ji savęs
žmogum nelaiko, o visame kame
teikia pirmenybę savo vyriškiui.

Sniegas tirpo, bet lėtai. Blynai kepėsi,
bet vos atsiradęs naujas lietinis
būdavo perplėšiamas perpus,
pamėtomas ore, kad atvėstų
ir čia pat suvalgomas be jokių
pagardų.
2021-05-04 00:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2021-05-05 18:44
incertae
Normaliai, perskaičiau ramiai - ir jausmas toks lyg būčiau įkišęs ranką į širšių lizdą. Tik pridvėsusių, nebekandančių, nepavojingų :) Zyzia sau ir tegu zyzia, paspurda dar ...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-05-05 04:56
fabrikantas
Skaitykit, kamentuokit ir rašykit pinketus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-05-04 22:45
gogo
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-05-04 22:22
Trantsliukatoriuts Agu Kitkits
O o o kokiats triūpats priratsęts... Zemyn vamzdziu, taip?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-05-04 05:58
Damastas
Tuščiažodis.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2021-05-04 02:14
wirusas
Naujas sniegas. Darijus ir Makarijus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą