Visi kūriniai
yra kūriko pasikalbėjimai
nusikalbėjimai ir kartais šiek tiek
nusirašymai
tai toks pasiteisinimas
prieš skalbinių virves
kurios ne tai skirtos kabinti
ne tai džiaustyt
kai vienas trečdalis mano minčių
virsta viskuo kas parašyta
aš užsigalvoju ar būdamas
vienuoliu ne tik tarp sienų
bet ir be sienų kas reikštų tikruoju
šiuo pavasarėjimo bei rūgšties
vietoje sulos bėgančios iš skrandžio
metu privalau žaisti bibliotekininkių
žaidimus
ir rinkti žodžius akluoju būdu
ar tie kurie buvo mano tebėra mano
ar jie tinka knygoms?
kai gerdamas arbatą iškvepiu
popierius ant siūlo galo
lyg koks plevėsa suplevėsuoja
nors menkai tačiau vėl sujuda
mano gyvenimo pelėsiai
buvusių minčių liekanos
turbūt iš inercijos galbūt alzhaimeriu
galbūt kokios kitos
senatvinės destrukcijos
paragintas senis ima kastuvą
lipa an kalvos ir pradeda knisti
man įdomu be galo - rankioja sliekus
ieško krienų ar kasa duobę sau?
mėnulis jau
apšvietė kelkraščio briauną
nuo to ji netapo nei apvalainesnė
nei atbuko nei paaštrėjo
jei mėtant lavonus į vandenyną
elektrinė raja iš vandens
kyšteltų savo snapą ir taip
pervėrusi juos peršviestų rentgenu
paaiškėtų šio pasaulio drama
ir problema numeris vienas
pagal kurią kaip ir sakė
Šarlis Bukauskas
visi savimi tikintys kvailiai
giedotų lyg iš rašto
gi protingieji suabejotų viskuo
kas jame parašyta


Daktaras Corona








